Meno galerija
DAILININKO IR POETO VYTAUTO VINCO DAMBAUSKO TAPYBOS PARODA/2016


Raseinių  rajono kultūros centro meno galerijoje vasario 18 d. vyko dailininko ir poeto Vytauto Vinco Dambausko tapybos darbų parodos atidarymas. Grojo Raseinių meno mokyklos mokinės, kurias moko fleitos mokytoja Asta Nikžentaitienė. Akomponavo Saulė Krečkauskienė.

Dailininkas daug pasakojo, atsakinėjo į Edgaro Juškos klausimus. V. Dambauską sveikino ir linkėjo dar daug idėjų ir minčių perkelti į drobę, popieriaus lakštą Raseinių tapytoja Rima Kleivienė ir Raseinių rajono kultūros centro direktorė Valdonė Balčaitienė.

Iš technokrato, žmogaus su kaklaraiščiu į laisvo menininko ir poeto statusą metamorfozes išgyvenęs klaipėdietis Vytautas  Vincas Dambauskas sakosi esąs laimingas, nes jau penkerius metus veikia tik tai, ką pats nori. Niekam neįsipareigojęs ir nesibaiminantis, kad savo kūriniais kam nors gali neįtikti vyras vienu metu gali tapyti ir rašyti eilėraščius. Dailininku galėčiau save vadinti tik pastaruosius penkerius metus. Baigęs mokyklą svajojau apie tiksliųjų mokslų studijas“-pasakojo svečias.

Telšių taikomosios dailės technikume mokėsi dizaino. Po to daug projektavo, statė Ryšininkų gatvės kvartalą, didelę dalį Herkaus Manto gatvės statinių. Dirbdamas dar baigė ir Vilniaus dailės institutą. Dirbo vyriausiuoju architektu. Kūrė baldus,  jų dizainą,  pats darydavo kiekvienos detalės brėžinius, buvo ir konstruktorius.
Dirbo 45 metus. O kai paskutinė darbovietė bankrutavo, visų kitų pasiūlymų atsisakė, išėjo į pensiją ir atsidėjo menams. Tai buvo 2007 metais. Iki tol buvo administratorius. Vytauto gyvenimas buvo amžinas lėkimas.
Dailininkas Vytautas Dambauskas išleido poezijos knygelę "Spalvos", iliustruotą savo tapybos darbais, ir knygelę „Mintys“, iliustruotą savo grafikos kūriniais, atliktais tik pieštuku. Šias knygas autorius pristatė susirinkusiems į parodos atidarymą. „Eilėraščiai veržiasi tiesiog patys, nemoku pasakyti, kaip jie susidėlioja. Važiuoju mašina, sustoju ir užrašau, naktį atsikeliu, nes negaliu užmigti, kol neužrašau. Tai yra toks dalykas, kad neužrašęs ar nenupiešęs nenurimčiau.“

Per penkerius metus dailininkas  surengė septynias personalines parodas ir dalyvavo daugybėje grupinių parodų. „Iš savo kūrybos niekada nevalgiau duonos, juos kūriau sau. Todėl esu laimingas, nes man nereikėjo pataikauti žiūrovams, skaitytojams. Darau, ką geidžia mano širdis. Rašydamas eilėraščius nemaniau, kad jie kada nors materializuosis knygos pavidalu. Jeigu per sūnaus vestuves nebūtų nulūžusi koja, knyga nebūtų išėjusi. Bet atsitiko taip, kad du mėnesius turėjau "namų arešto", tad sėdau prie kompiuterio, viską sutvarkiau, sudėjau ir savo lėšomis išleidau knygą. Tai buvo nepigu. Pradžioje drovėjausi, nežinojau, ar kam patiks. Bet kai išgirdau pirmuosius pagyrimus, tai mane padrąsino. Iš 500 liko krūvelė palangėje, gal 80 ar mažiau, bet tai tik toks fondas – draugams, pažįstamiems dovanų. Knyga atsipirko“.

Pastaruoju metu dailininkas daug piešia, tapo akrilu ant drobės ir kartono. Kartais į piešinius įveda akvarelę.

Didžioji dalis darbų – tai vidinio pasaulio vaizdai, išgyvenimai, šiek tiek mus supančios būties suvokimas, noras pasidalinti savo vizijomis. Vyraujančios šiltos spalvos nuteikia optimistiškai. Darbai tolimi nuo realizmo, todėl linija ir spalva, abstraktūs vaizdai, laisvas minties polėkis leidžia savaip interpretuoti kiekvieną kūrinį.

 

Dailininko Vytauto Vinco Dambausko paroda veiks iki balandžio mėn. 1 d.

Kviečiame aplankyti ir pasinerti į klaipėdiškio tapytojo vizijų ir spalvų pasaulį.