Naujienos
Prasmingas „Šatrijos“ choro savaitgalis, primenantis mūsų tautos praeitį ir laimėjimas konkursuose


Dabar Lietuva išgyvena savo valstybės jubiliejaus, 100-ojo gimtadienio, pasiruošimo rūpesčių laikotarpį. Mums svarbu prisiminti, kokie politikai, mokslo bei meno žmonės, kariai ar eiliniai žmonės mūsų šalį kūrė ir puoselėjo valstybės tvarką, kultūrą. Raseinių kraštas - visų svarbių istorinių ir tautinių įvykių stebėtojas ir dalyvis. Dar XIX a. Simono Stanevičiaus, žymaus poeto ir folkloristo, kilusio nuo Viduklės, gyvenimo kelias buvo aiškus - kurti lietuvių kultūrą, vadovaujantis tautiniais idealais. Iki šiol skaitomoje prasmingoje pasakėčioje "Arklys ir meška" išreiškiama skaudi ano meto nacionalinė problema - Lietuvos savarankiškumo pavadinimas, politinė priespauda, spaudos vienybės idėja. Su didele meile poetas piešė Lietuvos vaizdą: "Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą/ gryną vandenį savo į Nemuną varo..."

Nuo Simono Stanevičiaus laikų tautinio atgimimo idėjos plėtojosi labai kūrybingai  ir greitai. Meniškiausią formą jiems suteikė kitas mūsų kraštietis - Jonas Mačiulis Maironis. Lietuvos upės jo lyrikoje apdainuojamos kaip viltingiausi simboliai: "Ten susimąstęs tamsus Nevėžis kaip juosta juosia žaliąsias pievas..." Į Nemuną savo vandenis Nevėžis atneša netoli Raudondvario (Simono Stanevičiaus  Raudono dvaro). Miestelis išgyveno garbingą ir tragišką istoriją. Jo didybės ir grožio nebeliko, bet Lietuvos kultūroje amžinai išliks Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio vardas ir darbai. 


Lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas studijavo užsienyje, dirbo Vabalninke, Rietave, ilgiausiai - Kaune. Gyvendamas ir dirbdamas Lietuvoje įsteigė vargonininkų ir dirigentų kursus, pirmąjį lietuvišką knygyną, suorganizavo slaptą "Dainos" draugiją. Juozas Naujalis 1924 metais buvo pirmosios lietuvių dainų šventės organizatorius ir vyriausiasis dirigentas. 


Jeigu prisimintume, kad didesnė kompozitoriaus gyvenimo dalis praėjo carinės priespaudos metais (lietuviška spauda ir kultūra buvo draudžiama 1964 1904 m.) suvoktume, koks svarbus muzikinis menininko palikimas lietuvių kultūrai. Juk negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be melodijų, kurias sukūrė J. Naujalio talentas: "Lietuva brangi", "Kur bėga Šešupė", "Už Raseinių ant Dubysos", "Jaunimo giesmė" ir kt. Tos dainos mus vienija, moko draugiškumo ir patriotizmo.
Balandžio 6 - 9 dienomis Kaune vyko III Lietuvos muzikos  patriarcho Juozo Naujalio tarptautinis chorų festivalis ir konkursas. Renginys prasidėjo Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Čia lyg susilieja XIX - XX amžių didžiųjų Lietuvos laisvės šauklių Maironio ir Juozo Naujalio atminimas. Prie arkikatedros sienos pristatytas antkapinis Maironio paminklas (skulptorius Bernardas Bučas), o katedros viduje yra J. Naujalio bareljefas (skulptorius Bronius Pundzius).


Kartu su muzikiniais kolektyvais iš Estijos ir Latvijos renginyje dalyvavo ir mūsų "Šatrijos" choras. Atlikome sakralinius J. Naujalio kūrinius. Tai sudėtinga ir labai dinamiška bei melodinga muzika. Kai kuriuos kūrinius jau buvome dainavę praėjusią vasarą. Didelė garbė ir atsakomybė giedoti patriarcho sukurtas Šv. mišių giesmes, jo vardo muzikos gimnazijos scenoje. O kiekvieną šventadienį Lietuvos bažnyčiose Šv. mišios pradedamos nepakeičiame giesme "Pulkim ant kelių" (muzika J. Naujalio, žodžiai A. Strazdo).


"Šatrijos" choras suvokia chorinės muzikos, kaip gilias, tautines tradicijas turinčias meno šakos, prasmę ir atsakomybę. Patikrinti savo darbus ir gebėjimus galėjome sekmadienį, balandžio 9 d., Gargžduose vykusiame Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse. Taip pat klausėmės kitų chorų atliekamų kūrinių. Po labai autoritetingos žiuri narių vertinimo  choras "Šatrija" (vadovas Gražvydas Jegnoras) buvo įvertintas labai gerai ir apdovanotas II - osios kategorijos diplomu. Vertinimo komisiją sudarė žymūs Lietuvos muzikos profesionalai: Dainius Puišys, Tomas Ambrozaitis, Aurelija Andrejauskaitė, Danguolė Beinarytė, Kastytis Barysas, Algirdas Martinaitis, Nijolė Sinkevičiūtė, Donatas Zakaras. Lietuvos suaugusiųjų chorų I - ojo turo (Klaipėdos regiono) konkurse iš viso dalyvavo 11 kolektyvų. 

Stebino Klaipėdos krašto chorų gausa ir meilė dainai. Kolektyvuose šalia garbaus amžiaus choristų puikiai jautėsi jaunimas. Visi renginio dainininkai suprato, kad menas kaip nuostabus šimtmečiais kurto lietuviško audinio margaspalvis raštas skaidrina sielą, kviečia į būrį. Moko suvokti, kokia didelė dovana yra žmogui duotas gyvenimas.

 

Artimiausias "Šatrijos" choro koncertas vyks gegužės 5  d.  Berteškiuose Motinos dienos progai.

O taip pat norime pranešti, kad spalio 7 d.  mūsų choro laukia didžiulis renginys - kas penkerius metus Raseiniuose vykstantis festivalis  "Dainuojame Maironiui". Į renginį planuojama pakviesti aštuonis profesionalius Lietuvos chorus. 



Iki susitikimo, mielieji.
Choristė Ona Sinkevičienė