„Giesmė gimtajam kraštui 2026“ – šventė po aukščiausiu Lietuvos geležinkelio tiltu

2026 metų liepos 5 dieną, sekmadienį Lyduvėnų bendruomenė kviečia visus į vasaros šventę, kuri vyks Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir bendruomenės erdvėje. Renginiai nemokami.

Tradicinė šventė prasidės 10 valandą Lyduvėnų miestelio bažnyčioje šventų apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidais bei aštuntuoju koncertų ciklu „Giesmė gimtajam kraštui“. Šiais metais Lyduvėnų bendruomenė ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija iniciavo istorinės atminties projektą „Vyskupas Motiejus Valančius – tautos šviesulys“.

Motiejus Valančius buvo vienas svarbiausių XIX amžiaus Lietuvos visuomenės veikėjų – Žemaitijos vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio įkūrėjas, religinės ir tautinės kultūros puoselėtojas. Jo veikla turėjo didelę įtaką lietuvių tautos išlikimui carinės Rusijos valdymo laikotarpiu. Jis rūpinosi, kad prie parapijų veiktų mokyklos, skatino valstiečių vaikus mokytis skaityti ir rašyti lietuviškai. Dėl savo artumo, nuoširdumo paprastiems žmonėms jis buvo dažnai vadinamas „valstiečių“ arba „mužikų“ vyskupu. Aktyviai organizavo lietuviškų knygų leidybą ir platinimą, rėmė tikinčiųjų švietimą, katalikų bažnyčią ir bendruomenę laikė itin svarbiu tautos moralinio ugdymo ir kultūros išsaugojimo židiniu. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla buvo nukreipta į tris pagrindinius tikslus: šviesti žmones, stiprinti lietuvybę ir ugdyti blaivų bei dorą gyvenimo būdą.

Šalia žymiausių savo literatūrinių kūrinių – „Palangos Juzė“ bei „ Vaikų knygelė“, vyskupas redagavo senovinius lietuviškus maldynus ir giesmynus, rūpinosi jų leidyba, savo lėšomis spausdindavo ir platindavo juos to meto Lietuvos bažnyčių bendruomenėms. Todėl su vyskupo Motiejus Valančius vardu siejamas lietuviškas katalikų giesmynas „Kantičkos, arba Knyga giesmių“, kuris XIX amžiuje buvo vienas populiariausių religinių leidinių Lietuvoje ir yra dažnai tiesiog vadinamas „Valančiaus kantičkomis“. Valančius nebuvo pirmasis kantičkų autorius. Jis suredagavo anksčiau kunigo Vincento Valmiko sudarytą giesmyną „Kantičkos žemaitiškos“, jį papildė naujomis giesmėmis ir 1860 metais išleido naują jo leidimą pavadinimu „Kantičkos, arba Knyga giesmių“. Žodis kantičkos kilo iš lenkiško žodžio kantyczka („giesmė“). Iš pradžių taip buvo vadinamos giesmių knygos, o vėliau – ir pačios liaudiškai giedamos religinės giesmės. Šios giesmės buvo atliekamos ne tik bažnyčiose, bet ir valstiečių namuose – per šermenis, atlaidus, gegužines pamaldas bei kitas religines apeigas. Giesmynai buvo perleidžiami dešimtis kartų ir naudojami visoje Lietuvoje. Giesmynų leidimų gausa (iki 1904 metų buvo naujai išleisti net 31 kartą) liudija neįtikėtinai didelį jų poreikį. Ne vien dėl jų populiarumo, bet ir dėl nuolatinio knygos naudojimo ir susidėvėjimo. Daugelis giesmyne esančių giesmių beveik visoje Lietuvoje buvo giedamos dar XX amžiuje, o kai kuriose religinėse bendruomenėse yra giedamos ir šiandien. Šis iš lūpų į lūpas perduodamas senovinių giedojimų paveldas yra itin vertinga lietuvių tautos savastis. Senovines kantičkas pamėgo ir šiandienos jaunimas. Smagu, kad kuriasi jaunimo giedotojų grupės, įrašomos kantičkų kompaktinės plokštelės. Dabarties kantičkų giedotojai dažnai stengiasi atkurti autentiškas šių giesmių giedojimo atlikimo tradicijas ir išsaugoti senovines melodijas ir žodžius, jų nekeičiant. Tam pasitarnauja daug metų mokslininkų ekspedicijose renkama autentiška medžiaga.

Lyduvėnų šventės žiūrovų laukia siurprizas ir unikali užduotis – kartu su profesionaliais muzikantais pagiedoti kelias senovines kantičkines Raseinių krašto giesmes. Šių iš baroko laikmečio atėjusių giesmių melodinė kilmė yra susijusi su Vakarų Europos bažnytinės ir liaudies muzikos įtaka, grigališkuoju choralu bei lietuvių liaudies vokaline ir instrumentine muzikine tradicija. Svarbu pabrėžti, jog XVIII–XIX amžių  Žemaitijos ir Vidurio Lietuvos parapijose, tokiose kaip Lyduvėnų miestelis ir jo apylinkės kantičkų giedojimo tradicija buvo ypač gyva. Apie Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus „Kantičkas“ pasakos muzikologė Vilija Balčytytė.

Įdomu, kad Lyduvėnų bažnyčia taipogi yra paženklinta baroko laikmečio iškilumu – ji yra XVIII amžiaus vėlyvojo baroko statinys, pastatytas apie 1761 metus. Apie Lyduvėnų bažnyčios istoriją, įdomiausius bendruomenės prisiminimus, vietinių gyventojų iš kartos į kartą perduotas legendas pasakos Lyduvėnų bendruomenės pirmininkė Janina Vileikienė.

Lyduvėnų bendruomenės archyvo nuotraukos

Lyduvėnų vasaros šventės dovana bendruomenei – vienų iš charizmatiškiausių mūsų tautos dabarties muzikantų – dirigento, pianisto, kultūros veikėjo Vytauto Lukočiaus ir žavingojo smuiko virtuozo Zbignevo Levickio duetas. Jie atliks koncertinę programą „Dvi stichijos – šviesa ir tamsa“.

Maestro Vytautas Lukočius bet kokį koncertą paverčia smagiu nuotykiu visiems jame dalyvaujantiems. Fortepijono ir simfoninio orkestro dirigavimo specialybes baigęs muzikas yra itin atviras netikėčiausioms meninėms idėjoms. Lietuvos publikai, o ypač muzikinių televizijos projektų žiūrovams, Vytautas  Lukočius yra geriausiai žinomas kaip orkestro „Vilnius Sinfonietta“ įkūrėjas, vadovas ir dirigentas.

Maestro smuikininkas Zbignevas Levickis – visiems gerai žinomas kaip LVSO (Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro) koncertmeisteris arba pirmasis smuikas. Jis ne tik puikus smuikininkas, bet ir meninių idėjų bei humoro meistras. Smuikininkas pripažįsta daug meilės koncertų metu patiriantis iš Lietuvos žmonių. „Man pasisekė, jei to negaučiau, čia nebūčiau. Mėgaujuosi galėdamas džiuginti žmones ir teikti jiems džiaugsmo, o kartais ir liūdesio. Juk žmonės dažnai apsiverkia per mano koncertus ir dėl to jaučiuosi nejaukiai. „Visgi suprantu, kad kančia yra reikalinga, liūdesys yra svarbus ir kilnesnis jausmas, nei džiaugsmas“– dalinasi Zbignevas Levickis.

Koncertinėje programoje skambės vienas iš populiariausių iki šiol klasikinės muzikos pasaulyje sukurtų kūrinių –  italų baroko laikotarpio kūrėjo Antonio Vivaldi „Keturi metų laikai“. Tai bus jau trečioji baroko epochos gija, jungianti Lyduvėnų 2026 metų vasaros šventės kultūrinį ir istorinį išskirtinumą. Taipogi koncerte išgirsime gražiausius kompozitorių W. A. Mozart,  J. Strauss, A. Dvořák kūrybos opusus.

Po renginių Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje šventė kelsis į bendruomenės viešą erdvę. Čia tradiciškai vyks didžiulio populiarumo susilaukiančios veiklos – saviveiklininkų šventinis koncertas, knygos pristatymas, teatras, viktorinos, edukacijos, mugė, pramogos vaikams.

Lyduvėnų bendruomenės informacija

Detali šventės programa ir renginių eiga:

Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje

10.00 val. 

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidų Šv. Mišios ir procesija

Šv. Mišias aukos Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas

11.00 val. 

VIII koncertų ciklas „Giesmė gimtajam kraštui 2026“

Žemės ūkio ministerijos projektas „Vyskupas Motiejus Valančius – tautos šviesulys“

Sakralinės muzikos valanda „Dvi stichijos – šviesa ir tamsa“

Zbignevas Levickis (smuikas) ir Vytautas Lukočius (koncertmeisteris)

12.30 val. Bendruomenės viešoje erdvėje – amatininkų, tautodailininkų, menininkų mugė, bitininkų, ūkininkų produkcijos pristatymas, edukacijos, pardavimas. 

13.00 val. Rašytojos Irenos Žukauskaitės Jacevičienės knygos „ Tėvo Stanislovo šviesa“ pristatymas. Viktorina apie vyskupą Motiejų Valančių, edukacijos, sportinės rungtys, atrakcionai, batuto pramogos vaikams.

13.30 val. Saviveiklininkų šventinis koncertas. Dalyvauja:

   Lyduvėnų bendruomenės šokių kolektyvas „Suktinis”“, vad. Janina Petrylienė;

   RRKC Katauskiuose moterų vokalinis kolektyvas „Pienė“, vad. Saulius Beniulis;

   RRKC Žaiginyje meno kolektyvas „Sandrava“, vad. Saulius Beniulis;

   RRKC Šiluvoje tradicinė kapela, vad. Saulius Beniulis;

   RRKC Lyduvėnuose mėgėjų teatras „Pabandom“, vad. Jelena Petrylienė.

Šventės dalyvių maitinimas

Stendo apie vyskupo Motiejaus Valančiaus kūrybą pristatymas

17.00 val. Meno kolektyvų, ūkininkų, amatininkų, tautodailininkų, menininkų, bitininkų, sportinių rungčių nugalėtojų apdovanojimai.

19.00 val. Renginio pabaiga.

Koncertų ciklo globėjas – Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius

Rengėjas
Kaimų bendruomenė „Lyduvėnai“

Rėmėjai:

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija

Raseinių rajono savivaldybė

Partneriai:

Raseinių rajono kultūros centras

Raseinių rajono kultūros centras Šiluvoje

Šiluvos seniūnija

Lyduvėnų parapija

Informaciniai rėmėjai:

Savaitraštis „Alio, Raseiniai“

„Raseinių naujienos“

Draugai: 

Zakeliškių baidarės

Lyduvėnų baidarės

Sodyba „Prie tilto“