Duris atveria Raseinių rajono kultūros centras: atidarymo savaitės renginių programa

Vasario 16-tą dieną pradėsime naują, ilgai lauktą etapą. Vasario 16-22 d. Raseinių rajono kultūros centre vyks įvairiausio pobūdžio renginiai, kuriais paminėsime sugrįžimą į atsinaujinusius namus po daugelio metų laukimo. Atidarymo savaitę kviečiame patirti meną, muziką, istoriją ir bendrystę – nuo pirmųjų šventinių akordų iki iškilmingo uždarymo koncerto.

Raseinių rajono kultūros centro atidarymo renginių programa:

Grafikos darbų ir objektų paroda „Ecce homo“

Vasario 16 d. 15.00 val. | Raseinių rajono kultūros centro meno galerijoje

Autoriai:
Kęstutis Vasiliūnas
Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė
Evaldas Mikalauskis

Parodos ekspozicijoje panaudotos medinės skulptūros iš privačių kolekcijų.

Ecce homo – štai Žmogus – Poncijui Pilotui nekilo abejonių įvardinant pranašą, savo įkvepiančių palyginimų kalba bylojantį žvejams, muitininkams ir paleistuvėms. Bet kaip dažniausiai nutinka pasaulio istorijoje, taip ir šį kartą, miglotos kolektyvinės sąmonės valdoma minia savo gelbėtojo neatpažino.
Kas gi yra žmogus, kiekvienas iš mūsų, dabartinio apokaliptinio pasaulio situacijoje? Ar tai dieviškojo prado, primityvaus gaivališkumo ir sutartų socialinių įpročių kankinys, kiekvieną dieną sprendžiantis konfliktą tarp dvasios ir materijos, besistengdamas išgyventi painioje organizuotos bendruomenės struktūroje. O gal vis tik tai unikalus individas, sugebantis išlaikyti dangiškojo ryšio kontaktą, vis dar turintis galių ir ryžto kovoti arba pasiaukoti. 

Keistuolis, išsiskiriantis iš minios.

Kitoks. Žmogus.

Parodos kuratorius Arūnas Kazlauskas

Kęstutis Vasiliūnas – Europos grafikos meno atstovas, VDA profesorius, Dailininko knygos trienalės organizatorius, daugybės parodų, simpoziumų ir konkursų įvairiuose pasaulio kampeliuose dalyvis ir laureatas. Šio Lietuvos grafikos menininko darbai iš tiesų verčia susimąstyti (o tai šiais laikais reta!) ir siunčia visuotinai suprantamas ar sudėtingas žinutes, skatindami žiūrovą užimti tam tikrą poziciją. Dėl taikliai pritaikytos medžio raižybos technikos jo graviūros primena ryškių spalvų kupinas scenas, tačiau beveik visada gaubiamos neišdildomo liūdesio. Savo darbuose menininkas dažnai naudoja krikščioniškąją ir ypač Kristaus ikonografiją, viename kūrinyje sujungdamas viduramžių ir šiuolaikinio meno elementus, tarsi tai būtų dvi skirtingos, laiko atskirtos kalbos, ir per pop meno stilių savo kūrinius paversdamas simboliais, žinutės nešėjais ir dramatiškos šiuolaikinės realybės vertintojais.

Menotyrininkas Julianas Santini.

Grafikė Roberta Vaigeltaitė –Vasiliūnienė parodoje eksponuoja savo meninių objektų – dailininko knygų kolekciją „Tiesiog būti…“.

„[…] klausimas, ar žmogus geras, ar blogas, yra visiškai beprasmis. Žmogus gali būti visoks, jis gali sukurti „Figaro vedybas“, ištapyti Siksto koplyčią ar išrasti peniciliną. Arba jis gali sukelti karą, prievartauti ir žudyti. Ir tai vis tas pats žmogus: spindintis, netekęs vilties, palaužtas žmogus… Rašytojas Ferdinand Von Schirach kelia klausimą: ką reiškia būti žmogumi? Daugybę žodžių, apibūdinančių įvairiausius žmogaus sielos judesius, surašiau ant vario plokštės…Tiesiog būti…. Žmonijos istorija – tai begalinė blogio kova su menkais gėrio daigais. Ir taip toje kovoje nieko nėra gražaus, nebent tik trapi viltis, kad šviesa vis tik nugalės tamsą. Tarp žodžių, teksto viduryje padėta tuščiavidurė stiklinė knyga švyti paslaptimi ir viltingu tikėjimu. Mano kūrinys  kalba apie žmogaus sielos virpesius, kurie atspindi žmogaus prigimties trapumą“ – taip savo darbus pristato autorė.

Grafiko Evaldo Mikalauskio kūryba nepanaši į lietuvių tautos pamėgtus pagraudenimus žmogiškosios būties tematika. Ofortu ir mišria technika atlikti kūriniai – pašiepiantys, žaismingi, ironiški ir atskleidžia banalaus gyvenimo aspektus, paperka paprastumu. Šmaikštus, bet visu rimtumu preparuojamas pasaulis ir jame tūnantis žmogutis kalba apie vieno iš įdomiausių Lietuvos grafikų pasirinkimą – eiti konceptualiosios grafikos keliu.

Grafikas iš pašaukimo, kantriai žymintis rėžius ir skaičiuojantis rieves meno medžio kamiene. Pro egzistencinį simbolizmą jo kūriniuose prasimuša subtilus ironiškas graudulys, sugebėjimas dabartį vertinti ne tik racionaliai ir kritiškai, o praeitį ir tradiciją – ne vien romantiškai. Dailininkas kalba lanksčia, naiviąja postmodernistine kalba ir vėl, ir vėl primena turinio svarbą, o to lietuviškoje grafikoje šiuo metu labai trūksta.

Menotyrininkas Ignas Kazakevičius

Raseinių rajono kultūros centro atidarymo šventinis koncertas

Vasario 16 d. 16.00 val. | Raseinių rajono kultūros centro didžiojoje salėje

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pirmą kartą susitiksime Raseinių rajono kultūros centro koncertų salėje. Atnaujintoje erdvėje įvyks pirmasis koncertas, kuriame dalyvaus „Mirage Jazz Orchestra“, meno vadovas Lauris Amantovs, solistės Evelina Sašenko ir Vita Rusaitytė.

Užgavėnės Raseiniuose 2026

Vasario 17 d. 18.00 val. | Raseinių rajono kultūros centro kiemelyje

Tradicinė žiemos palydų šventė – Užgavėnės. Renginys kvies bendruomenę susiburti, smagiai praleisti laiką ir laikantis senųjų papročių išvaryti žiemą.

Šventės metu šoksime ir dainuosime kartu su liaudiškos muzikos kapela „Pramedžiavos vyrai“ bei šokių kolektyvais „Raskila“, „Sugrįžki, jaunyste“, „Šypsena“, „Versmė“ ir „Šaltinėlis“.

Lankytojų lauks ir unikalaus recepto blynai, kuriais vaišins Pramedžiavos bendruomenė, Raseinių policijos komanda, Raseinių socialinių paslaugų centro komanda bei folkloro ansamblis „Degule“. Šventinę nuotaiką papildys gardžiausia sriuba, šiurpą keliantys žiemos vaišintojai bei Raseinių medžiotojų ir žvejų draugijos vaišės, kurias pristatys draugijos šefas Albertas Baltkojis.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai galės dalyvauti tradicinėse sporto rungtyse, kurias organizuos Raseinių kūno kultūros ir sporto centro komanda.

Renginio kulminacija – žiemos simbolio Morės išlydėjimas, simbolizuojantis pavasario laukimą ir atgimimą.

Kviečiame visus atvykti, persirengti, linksmintis ir kartu puoselėti Užgavėnių tradicijas Raseiniuose.

Istorinis spektaklis „Šimtmečio moterys“

Vasario 18 d. 18.00 val. | Raseinių rajono kultūros centro didžiojoje salėje

Spektaklis „Šimtmečio moterys“ – istorija, kuri alsuoja drąsa, humoru ir nepatogiais klausimais

„Šimtmečio moterys“ – tai ne spektaklis apie praeitį. Tai susitikimas su moterimis, kurios savo laiką lenkė dešimtmečiais, o kartais – ir visu šimtmečiu. Jos ne tik kūrė valstybę, bet ir drąsiai laužė taisykles, ginčijosi, rizikavo, mylėjo, klydo ir vis tiek ėjo pirmyn.

Šiandien, kai dažnai sakome, kad stokojame idealizmo, jos grįžta priminti: Lietuvos istorija niekada nebuvo vien vyrų parašyta.

Moterys, kurios nešė valstybę ant savo pečių

Scenoje susitinka penkios iškilios asmenybės – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julija Žymantienė – Žemaitė, Sofija Smetonienė, Jadvyga Tūbelienė ir Ona Rymaitė.

Kiekviena jų – savitas charakteris, savas kelias ir savas maištas.

• Jadvyga Tūbelienė aukštakulnyje auliniame bate iš Vokietijos slapta gabena karaliaus Vilhelmo fon Uracho parašą – sutikimą tapti Mindaugu II.
• Petkevičaitė-Bitė stoja prieš patriarchalinę vyrų vienvaldystę ir pareiškia, kad pati pirmininkaus pirmajam moterų suvažiavimui.
• Sofija Smetonienė kandžiai ginčija bolševikų telegramą, kurioje ji apšaukiama neveiklia prezidentiene, „kuri tik rūko“.
• Žemaitė savo humoru ir žemiška išmintimi iki šiol verčia žiūrovus šypsotis.
• Ona Rymaitė – to meto teatro primadona, kuri atsisakė paklusti vyrų valdomai scenai. Ji įkūrė savo teatrą, tapo ne tik aktore, bet ir režisiere, ir taip išdrįso padaryti tai, ko moterims anuomet „nepriklausė“. Jos istorija – tai kūrybinės laisvės manifestas, skambantis ir šiandien.

Tai ne muziejinės figūros. Tai gyvos, ryškios, kartais kandžios, kartais švelnios, bet visada – nepaprastai stiprios moterys.

Kodėl jos svarbios šiandien?
Todėl, kad jų klausimai tebėra mūsų klausimai:
Kas yra tarnystė valstybei?
Kas yra drąsa?
Ką reiškia būti lietuviu, kad ir kur gyventum?

Kaip sakė Jonas Basanavičius, „Nežinantys istorijos pasilieka vaikais“.

„Šimtmečio moterys“ kviečia suaugti – ne nuobodžiai, o su humoru, aštriais dialogais ir tikromis emocijomis.

Kelionė per Lietuvą ir pasaulį

Spektaklis apkeliavo Lietuvos dvarus, miestelius ir kultūros centrus, o vėliau – ir pasaulį: Niujorką, Čikagą, Londoną, Mančesterį, Liuksemburgą, Helsinkį, Taliną. Kiekvienoje vietoje jis tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir tiltu į Lietuvą.

Poezijos ir muzikos vakaras

Vasario 19 d. 18.00 val. | Raseinių rajono kultūros centro didžiojoje salėje

Ketvirtoji Raseinių rajono kultūros centro atidarymo diena bus skirta lyriškam pabuvimui kartu, kviečiančiam sustoti, įsiklausyti ir pasinerti į poezijos bei muzikos pasaulį. Vakaro metu skambės eilės, muzikinės improvizacijos ir jautrūs kūrybiniai pasakojimai.

Renginyje dalyvaus Virginijus Vyšniauskas, Evelina Dubauskaitė, Darius Leveckis ir Rytas Germanavičius. Jų atliekami kūriniai ir skaitoma poezija kvies klausytojus patirti ramų, jaukų ir prasmingą kultūrinį vakarą.

Maloniai kviečiame visus, vertinančius poeziją, muziką ir bendrystę, dalyvauti.

Edukacijos vaikams, vaikų dailės darbų paroda „Vaikystės etiudai“

Vasario 20 d. 10.00 val. | Raseinių rajono kultūros centro trečiame aukšte

Vaikiška opera „Batuotas katinas“

Vasario 20 d. 12.00 val. | Raseinių rajono kultūros centro didžiojoje salėje

Pranešame, kad nemokami bilietai į operą vaikams „Batuotas katinas“ jau buvo išdalinti.

Muzika: J. B. Weckerlin, V. Pier Luigi Niko

Koncepcijos autorius Prof. Vladimiras Prudnikovas

VšĮ „Viva Opera“ jauniesiems klausytojams pristato žymaus Lietuvos operos solisto, profesoriaus Vladimiro Prudnikovo projektą – Charles’io Perrault’o pasakos motyvais sukurtą dviejų veiksmų operą vaikams „Batuotas katinas“. Batuoto katino personažas gyvas kone kiekvieno atmintyje, tačiau pats pasakos siužetas neretam jau kiek pamirštas. „Batuotas katinas“ prasideda tokiu epizodu: mirdamas malūnininkas paliko savo sūnums malūną, asilą ir katiną. Jaunėlis, gavęs katiną, labai nusiminė, tačiau šis patikino esąs geresnis palikimas nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. O kaip jaunėliui ir katinui sekasi toliau? Kokių gudrybių pūkuotis imasi ir kokių dovanų bei siurprizų pateikia savo šeimininkui? Tai ir daug daugiau sužinosite pamatę ir pasiklausę operėlės.

Iš XVII a. pabaigos atkeliavusi pasaka iki šiol nepraranda aktualumo: sumanumas ir drąsa atveria visus kelius. „Tai – linksma ir pamokanti istorija apie sumanumą, drąsą bei tai, kaip gudrumas kartais gali nulemti likimą, – teigia V. Prudnikovas. – Ši opera – vaikams ir ne tik vaikams. Spektaklis skirtas visai šeimai, tad išties bus įdomus tiek mažam, tiek dideliam.“

Rekomenduojama vaikams nuo 5 metų amžiaus.

Renginyje dalyvauja Raseinių meno mokyklos teatro klases mokiniai, mokytoja Romena Godelytė – Irkmonienė

Liaudiškos muzikos koncertas

Vasario 21 d. 16.00 val. | Raseinių rajono kultūros centro didžiojoje salėje

Vakare skambės lietuvių liaudies muzikos melodijos ir šokiai, kviečiantys patirti gyvąsias tradicijas ir bendrystės nuotaiką. Koncerte dalyvaus Raseinių rajono kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai: tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Dubysa“ (vad. Dainius Maslauskas), folkloro ansamblis „Degule“ (vad. Asta Nikžentaitienė), tautinių šokių kolektyvas „Raskila“ (vad. Milda Urniežienė) ir šokių kolektyvas „Sugrįžki, jaunyste“ (vad. Aušra Jukilaitienė).

Mišraus choro „Šatrija“ ir Kauno muzikinio teatro solisto Martyno Beinario koncertas

Vasario 22 d. 16.00 val. | Raseinių rajono kultūros centro didžiojoje salėje

Finalinis Raseinių rajono kultūros centro atidarymo renginys suskambės aukšta nata. Jums koncertuos Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vad. Gražvydas Jegnoras) ir Kauno muzikinio teatro solistas Martynas Beinaris. Kvies ateiti ir kartu pasimėgauti pasimėgauti profesionaliu atlikimu, skambiais balsais ir iškilminga muzikinio vakaro nuotaika.

Visi Raseinių rajono kultūros centro atidarymo renginiai yra nemokami

Sekite skelbiamą informaciją mūsų Facebook puslapyje

Raseinių rajono kultūros centro informacija