„Jurginės“ sugrįžo į Raseinius – 35 metus gyvuojanti tradicija tęsiasi

Praėjusį savaitgalį Raseiniuose nuaidėjo XXXV Žemaitijos regiono liaudiškos muzikos kapelų šventė „Jurginės ’26“. Ši, Raseiniuose prasidėjusi šventė, po beveik dešimtmečio pertraukos sugrįžo į mūsų kraštą. Paskutinį kartą „Jurginės“ Raseinių rajone skambėjo 2018 metais, Šiluvoje. Į Raseinius jos sugrįžo iš Rietavo – 2025 metais „Jurginių botagėlis“ buvo perduotas Raseinių rajono kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansambliui „Dubysa“ ir jo vadovui Dainiui Maslauskui. Šių metų šventėje dalyvavo devyni liaudiškos muzikos kolektyvai iš įvairiausių Žemaitijos regiono miestų ir miestelių.

Šventės metu Raseiniai virto tikra liaudiškos muzikos sostine – čia grojo ir dainavo skirtingų kartų muzikantai, kurie puoselėja liaudiškos muzikos tradiciją. Kolektyvai ne tik varžėsi dėl pagrindinio šventės simbolio, bet ir dalijosi savo krašto tradiciniais kūriniais, muzikinėmis patirtimis bei nuoširdžiu džiaugsmu būti kartu.

Jurginės – tai prieš 35 metus Raseiniuose užgimusi šventė, kuri kasmet keliauja per Žemaitiją ir sukviečia gausų būrį talentingų liaudiškos muzikos atlikėjų. Renginio kulminacija – „Jurginių botagėlio“ perdavimas geriausiai pasirodžiusiai kapelai. Šiemet šią garbingą misiją atliko Raseinių rajono kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblio „Dubysa“ vadovas Dainius Maslauskas kartu su Raseinių rajono savivaldybės meru Arvydu Nekrošiumi. Pereinamasis prizas buvo perduotas jaunajai kartai – Jurginės kitais metais vyks Skaudvilėje.

Svarbiu šventės akcentu tapo ir vieno iš Jurginių pradininko, Raseinių garbės piliečio Gintauto Grigaliaus dalyvavimas. Jo buvimas priminė šios šventės ištakas, idėją ir prasmę. Pasak tradicijos pradininko, didžiausias džiaugsmas – matyti, kad šventė ne tik išliko, bet ir kasmet keliauja po skirtingus Žemaitijos miestus, suburdama vis naujas bendruomenes.

Liaudiškų kapelų švenčiamos Jurginės Žemaitijoje turi išskirtinę istoriją. Pirmą kartą ši šventė surengta 1991 metais Raseiniuose, kai kapelų vadovai susibūrė siekdami išsaugoti kapelinės muzikos žanrą ir pagerbti maestro Jurgį Gaižauską ir jo žmoną Zoselę. Būtent maestro asmenybė ir vardas įkvėpė pasirinkti simbolinę šventės datą. Pirmoji šventė plačiai nuskambėjo visoje Lietuvoje: muzikantų kolonos keliavo per miestus, o jų pasirodymai sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio.

Per daugiau nei tris dešimtmečius „Jurginės“ apkeliavo daugelį Žemaitijos miestų – Klaipėdą, Kretingą, Kelmę, Telšius, Mažeikius, Akmenę, Rietavą ir kitus. Kiekvienas miestas paliko savo ženklą šventės istorijoje, o tai simboliškai įamžinta ant pagrindinio šventės atributo – medinio botago. Šis pereinamasis prizas kasmet perduodamas naujam organizatoriui, įpareigojant jį tęsti tradiciją ir surengti šventę savo krašte.

Skaudvilės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Inkstiliuks“ ir vadovai Rasa Bartkuvienė ir Vytautas Krenčius perėmė šventės simbolį, įsipareigodami puoselėti šią gražią tradiciją ir kitąmet svetingai priimti Jurginių šventės dalyvius bei žiūrovus Skaudvilėje. Tikimasi, kad ši ilgametė tradicija ir toliau stiprins bendrystę tarp Žemaitijos regiono kultūros bendruomenių bei skatins liaudiškos muzikos gyvybingumą jaunimo gretose.

Raseinių rajono kultūros centro informacija ir nuotraukos
Nuotraukos: Deivydas Grabauskas
Koncertas –nuotraukų albumas
„Jurginių botagėlio“ perdavimas – nuotraukų albumas