Mišraus choro „Šatrija“ koncertinė kelionė į Prancūziją

Ar kada nors keliavote rudenį po Burgundijos kraštą Prancūzijoje? Ten spalvos, kvapai ir garsai kitokie ir muzika kitokia. Tai patyrėme mes, choro „Šatrija“ dainininkai, viešėję šiame regione spalio 1–5 dienomis.

Reikėtų paminėti, kad praėjusių metų rugsėjo mėnesį choras dalyvavo Lietuvos sezono  Prancūzijoje atidarymo renginiuose, chorų projekte „Skambantys skverai“, skirtame Lietuvos dainų šventės šimtmečiui. „Šatriją“ Paryžiuje pasitikusi ir lydėjusi Prancūzijos lietuvė Giedrė Cibulskaitė-Veršinskienė supažindino su Crain miesto meru Jacky Coignet, kuris pakvietė mus apsilankyti Burgundijos krašte, susipažinti su krašto istorija, kultūra, kartu pristatyti Lietuvos chorinę muziką. Taip prasidėjo graži draugystė.

Šiemet choras gavo oficialų mero J. Coignet kvietimą. Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus, administracijos, rajono Tarybos ir Kultūros centro direktorės Ingos Šatkauskienės  rūpesčiu ši įvairiapusiškai turininga kelionė įvyko. Aplankėme Crain, Auxerre, Clamecy, Sens, Vezelay miestus. Regionas išskirtinai turtingas gamta ir istorija, vynuogynais ir šventovėmis. Auxserre mieste, kuriame šiuo metu gyvena per 35 tūkst. žmonių, yra net 16 bažnyčių. Chorui bažnyčios – puikios akustinės erdvės, todėl dažną aplankytą pagerbdavome atliekama giesme iš choro sakralinės muzikos repertuaro.

Šioje kelionėje choras „Šatrija“ koncertavo Crain miesto XI amžiaus Šv. Etennw bažnyčioje. Programoje dainavome lietuvišką chorinę muziką: klasiką, šiuolaikinę kūrybą ir aranžuotas liaudies dainas. Auxerre miesto didingoje Šv. Eusebo katedroje dainavome kartu su Clamecy miesto choru. Šiame koncerte skambėjo jungtinė „Šatrijos“ bei  „Canzonetta“ mišrių chorų programa, kurioje dainavome ir lietuviškai, ir prancūziškai. Klausytojai buvo sužavėti mūsų choro atliekama programa ir profesionalumu. Koncertus lydėjo nuoširdžios emocijos, publikos aplodismentai. Pagarbai ir svetingumui išreikšti buvome laukiami bendrystės vakarėliuose, kviečiami ragauti vietinio regiono vyno, vaišintis tradiciniais sūriais. Prancūzai mielai mokėsi lietuvių liaudies dainų ir šokių. Lietuvių kultūros sudarytas įspūdis buvo toks stiprus ir paveikus, kad jie sakė: ,,Jūs nuostabūs, mes būtinai aplankysime Vilnių ir Raseinius!“

Ši kelionė buvo kultūrinio bendradarbiavimo žingsnis, kuris pradėjo ryšius tarp miestų bendruomenių, atvėrė naujas galimybes tolesniems mainams ir Raseinių vardo garsinimui tarptautinėje erdvėje.

Mišraus choro „Šatrija“ dainininkai

Ingos Vasiliauskienės nuotraukos