Grafikos darbų ir objektų paroda „Ecce homo“

Autoriai:
Kęstutis Vasiliūnas
Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė
Evaldas Mikalauskis

Parodos ekspozicijoje panaudotos medinės skulptūros iš privačių kolekcijų.

Ecce homo – štai Žmogus – Poncijui Pilotui nekilo abejonių įvardinant pranašą, savo įkvepiančių palyginimų kalba bylojantį žvejams, muitininkams ir paleistuvėms. Bet kaip dažniausiai nutinka pasaulio istorijoje, taip ir šį kartą, miglotos kolektyvinės sąmonės valdoma minia savo gelbėtojo neatpažino.
Kas gi yra žmogus, kiekvienas iš mūsų, dabartinio apokaliptinio pasaulio situacijoje? Ar tai dieviškojo prado, primityvaus gaivališkumo ir sutartų socialinių įpročių kankinys, kiekvieną dieną sprendžiantis konfliktą tarp dvasios ir materijos, besistengdamas išgyventi painioje organizuotos bendruomenės struktūroje. O gal vis tik tai unikalus individas, sugebantis išlaikyti dangiškojo ryšio kontaktą, vis dar turintis galių ir ryžto kovoti arba pasiaukoti. 

Keistuolis, išsiskiriantis iš minios.

Kitoks. Žmogus.

Parodos kuratorius Arūnas Kazlauskas

Kęstutis Vasiliūnas – Europos grafikos meno atstovas, VDA profesorius, Dailininko knygos trienalės organizatorius, daugybės parodų, simpoziumų ir konkursų įvairiuose pasaulio kampeliuose dalyvis ir laureatas. Šio Lietuvos grafikos menininko darbai iš tiesų verčia susimąstyti (o tai šiais laikais reta!) ir siunčia visuotinai suprantamas ar sudėtingas žinutes, skatindami žiūrovą užimti tam tikrą poziciją. Dėl taikliai pritaikytos medžio raižybos technikos jo graviūros primena ryškių spalvų kupinas scenas, tačiau beveik visada gaubiamos neišdildomo liūdesio. Savo darbuose menininkas dažnai naudoja krikščioniškąją ir ypač Kristaus ikonografiją, viename kūrinyje sujungdamas viduramžių ir šiuolaikinio meno elementus, tarsi tai būtų dvi skirtingos, laiko atskirtos kalbos, ir per pop meno stilių savo kūrinius paversdamas simboliais, žinutės nešėjais ir dramatiškos šiuolaikinės realybės vertintojais.

Menotyrininkas Julianas Santini.

Kestutis-Vasiliunas. Eva-Apple-1

Grafikė Roberta Vaigeltaitė –Vasiliūnienė parodoje eksponuoja savo meninių objektų – dailininko knygų kolekciją „Tiesiog būti…“.

„[…] klausimas, ar žmogus geras, ar blogas, yra visiškai beprasmis. Žmogus gali būti visoks, jis gali sukurti „Figaro vedybas“, ištapyti Siksto koplyčią ar išrasti peniciliną. Arba jis gali sukelti karą, prievartauti ir žudyti. Ir tai vis tas pats žmogus: spindintis, netekęs vilties, palaužtas žmogus… Rašytojas Ferdinand Von Schirach kelia klausimą: ką reiškia būti žmogumi? Daugybę žodžių, apibūdinančių įvairiausius žmogaus sielos judesius, surašiau ant vario plokštės…Tiesiog būti…. Žmonijos istorija – tai begalinė blogio kova su menkais gėrio daigais. Ir taip toje kovoje nieko nėra gražaus, nebent tik trapi viltis, kad šviesa vis tik nugalės tamsą. Tarp žodžių, teksto viduryje padėta tuščiavidurė stiklinė knyga švyti paslaptimi ir viltingu tikėjimu. Mano kūrinys  kalba apie žmogaus sielos virpesius, kurie atspindi žmogaus prigimties trapumą“ – taip savo darbus pristato autorė.

Roberta Vasiliūnienė. Tiesiog 4

Grafiko Evaldo Mikalauskio kūryba nepanaši į lietuvių tautos pamėgtus pagraudenimus žmogiškosios būties tematika. Ofortu ir mišria technika atlikti kūriniai – pašiepiantys, žaismingi, ironiški ir atskleidžia banalaus gyvenimo aspektus, paperka paprastumu. Šmaikštus, bet visu rimtumu preparuojamas pasaulis ir jame tūnantis žmogutis kalba apie vieno iš įdomiausių Lietuvos grafikų pasirinkimą – eiti konceptualiosios grafikos keliu.

Grafikas iš pašaukimo, kantriai žymintis rėžius ir skaičiuojantis rieves meno medžio kamiene. Pro egzistencinį simbolizmą jo kūriniuose prasimuša subtilus ironiškas graudulys, sugebėjimas dabartį vertinti ne tik racionaliai ir kritiškai, o praeitį ir tradiciją – ne vien romantiškai. Dailininkas kalba lanksčia, naiviąja postmodernistine kalba ir vėl, ir vėl primena turinio svarbą, o to lietuviškoje grafikoje šiuo metu labai trūksta.

Menotyrininkas Ignas Kazakevičius

Evaldas Mikalauskis. Pokalbis