Istorinis spektaklis „Šimtmečio moterys“
Spektaklis „Šimtmečio moterys“ – istorija, kuri alsuoja drąsa, humoru ir nepatogiais klausimais
Vasario 18 d. 18.00 val. Raseinių rajono kultūros centro didžiojoje salėje
Renginys – nemokamas
„Šimtmečio moterys“ – tai ne spektaklis apie praeitį. Tai susitikimas su moterimis, kurios savo laiką lenkė dešimtmečiais, o kartais – ir visu šimtmečiu. Jos ne tik kūrė valstybę, bet ir drąsiai laužė taisykles, ginčijosi, rizikavo, mylėjo, klydo ir vis tiek ėjo pirmyn.
Šiandien, kai dažnai sakome, kad stokojame idealizmo, jos grįžta priminti: Lietuvos istorija niekada nebuvo vien vyrų parašyta.
Moterys, kurios nešė valstybę ant savo pečių
Scenoje susitinka penkios iškilios asmenybės – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julija Žymantienė – Žemaitė, Sofija Smetonienė, Jadvyga Tūbelienė ir Ona Rymaitė.
Kiekviena jų – savitas charakteris, savas kelias ir savas maištas.
- Jadvyga Tūbelienė aukštakulnyje auliniame bate iš Vokietijos slapta gabena karaliaus Vilhelmo fon Uracho parašą – sutikimą tapti Mindaugu II.
- Petkevičaitė-Bitė stoja prieš patriarchalinę vyrų vienvaldystę ir pareiškia, kad pati pirmininkaus pirmajam moterų suvažiavimui.
- Sofija Smetonienė kandžiai ginčija bolševikų telegramą, kurioje ji apšaukiama neveiklia prezidentiene, „kuri tik rūko“.
- Žemaitė savo humoru ir žemiška išmintimi iki šiol verčia žiūrovus šypsotis.
- Ona Rymaitė – to meto teatro primadona, kuri atsisakė paklusti vyrų valdomai scenai. Ji
įkūrė savo teatrą, tapo ne tik aktore, bet ir režisiere, ir taip išdrįso padaryti tai, ko moterims anuomet „nepriklausė“. Jos istorija – tai kūrybinės laisvės manifestas, skambantis ir šiandien.
Tai ne muziejinės figūros. Tai gyvos, ryškios, kartais kandžios, kartais švelnios, bet visada – nepaprastai stiprios moterys.
Kodėl jos svarbios šiandien?
Todėl, kad jų klausimai tebėra mūsų klausimai:
Kas yra tarnystė valstybei?
Kas yra drąsa?
Ką reiškia būti lietuviu, kad ir kur gyventum?
Kaip sakė Jonas Basanavičius, „Nežinantys istorijos pasilieka vaikais“.
„Šimtmečio moterys“ kviečia suaugti – ne nuobodžiai, o su humoru, aštriais dialogais ir tikromis emocijomis.
Kelionė per Lietuvą ir pasaulį
Spektaklis apkeliavo Lietuvos dvarus, miestelius ir kultūros centrus, o vėliau – ir pasaulį: Niujorką, Čikagą, Londoną, Mančesterį, Liuksemburgą, Helsinkį, Taliną. Kiekvienoje vietoje jis tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir tiltu į Lietuvą.

Atsiprašome, šio įrašo komentuoti negalite.