Baltijos kelias mūsų atminty – Baltijos kelio dienos minėjimas Raseiniuose

Raseinių krašto istorijos muziejaus informacija:

Rugpjūčio 23-ąją,  prieš 37-erius metus, daugelis vyresniųjų žmonių vienaip ar kitaip dalyvavo Baltijos kelio akcijoje. Ši data įsirėžusi giliai mūsų atmintyje, bet norisi vėl ir vėl tą dieną prisiminti.

Kviečiame į šių metų renginius, skirtus Baltijos kelio ir Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti:

• • 10 val.  Šv. Mišios Raseinių Švč Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje;

• • 11 val. 15 min. minėjimas Žemaičio aikštėje.

• Rugpjūčio 23–28 dienomis Žemaičio aikštėje bus eksponuojama fotografijų paroda „Baltijos kelio veidai“.

Bent trumpai perbėkime per šio įvykio istoriją.

Važiuojant keliu iš Vilniaus link Rygos pro Ukmergę ir Panevėžį, pakelėje stovi apie keturiasdešimt mažosios architektūros paminklų. Jie statyti Baltijos kelio atminimui. Aštuoniasdešimt pirmajame kilometre nuo kelio gerai matosi didokas riedulys su įtvirtinta metaline saulute ir įrašu juodo akmens plokštėje – „BALTIJOS KELIAS / 1989.08.23 / RASEINIAI“. Kas penkeri metai švenčiant Baltijos kelio sukaktis prie šio akmens atvažiuoja raseiniškiai, 1989 metais stovėję šiame kelyje, atsiveža vaikus, anūkus, prisimena, dainuoja, fotografuojasi ir, kaip anuomet, susikibę už rankų, stoja į gyvąją žmonių grandinę… nors ir žymiai mažesnę.

1989-ųjų rugpjūčio 23-ą, minint Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos Liaudies frontai pakvietė žmones į unikalią taikaus protesto akciją. 650 kilometrų ilgio rankomis susikibusių žmonių grandinė buvo išsirikiavusi pagrindinėje magistralėje, jungusioje Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą, Taliną. Vienas mėnuo – tiek laiko buvo likę viskam parengti.

Trijų kilometrų atkarpa už Ukmergės buvo skirta Raseiniams. Raseinių sąjūdžio žmonės ėmėsi organizavimo – gamino informacines korteles, ieškojo transporto dalyvių pavėžėjimui, išleido net specialų sąjūdžio laikraščio „Dubysa“ numerį. Rajoniniame laikraštyje „Naujas rytas“ skelbta visos dienos programa: 8 valandą Tautinės vėliavos pakėlimas Žemaičio aikštėje. 15 valandą formuojama automobilių kolona ties Kalnujais, o 16 –tą valandą nuo sankryžos Ariogala – Čekiškė kolona pajuda į magistralės M21 265–267 kilometrus. Buvo kviečiama vykti nuosavais automobiliais, vežtis kaimynus ir draugus. Informuota: „Rankomis susikibsime 19 val. Pageidautina, kad turėtumėte mažas gedulingas Tautines vėliavėles ir žvakutes, taip pat juodas juostas. 20 valandą šventos Mišios Raseinių rajono bažnyčiose. 23 val. gedulingos tautinės vėliavos nuleidimas žvakių šviesoje. Pasirašo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Raseinių rajono taryba“. Netgi tuometė rajono valdžia suteikė laisvą dieną dirbantiems, įmonėms leido skirti transportą.

Antanas Kliunka, tuometis Raseinių Sąjūdžio tarybos atsakingasis sekretorius, rūpinosi, kad raseiniškių atkarpa būtų kažkaip išskirtinai pažymėta. Nuspręsta panaudoti netoli kelio gulintį didžiulį akmenį. Kalvis Alvydas Bertulis pernakt nukalė saulutę, ji buvo įtvirtinta į akmenį. Gyva raseiniškių grandinė užpildė paskirtą 3 kilometrų ruožą. Žvakučių ir gėlių juosta prie stovinčiųjų kojų įrėmino gyvąją žmonių gretą. Vėliau prie akmens vyko raseiniškių mitingas, buvo kunigų pašventinas saulute papuoštas akmuo, pasodinti penki ąžuoliukai.

Dėl milžiniško važiuojančiųjų srauto, dalis nepasiekė paskirtos vietos ir stojo į gyvąją grandinę ten, kur 19 valandą liko užstrigę. Raseiniškiai kartu su 2 milijonais Baltijos kelyje dalyvavusių žmonių pademonstravo tvirtą ryžtą būti laisvi.

Finansuoja

Raseinių rajono savivaldybė

Renginio organizatorius

Raseinių krašto istorijos muziejus

Partneriai

Raseinių rajono kultūros centras

VšĮ „Atrask Raseinius“

Lietuvos Šaulių Sąjungos, Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, 207 kuopa

Informaciniai rėmėjai:

Savaitraštis „Alio, Raseiniai“

„Raseinių naujienos“

„manoRaseiniai“